žvirblašūdis

žvirblãšūdis sm. (1) Kv, žvìrblašūdis (1) Alk vlg. žvirblio išmatos: Pastogė[je] tų žvirblių būs, žvirblãšūdžiai vieni End. Žvirblãšūdžių įdėk į tą smarvę, tampys i nebgers Krš. Kita žvirblãšūdį įmaišė, kita vištos šūdą, to taboko užrūko, vema End. Paimdavo žvirblãšūdžių iš trijų [gryčios] kampų, tik ne iš rytų, išvirdavo arbatą vaikams, kad miegotų Rs. Jei maži vaikai nemiega, parūkyti žvirblašūdžiais LTR(Vlkv).